KAUNAS CARILLONNEUR
Julius Vilnonis
Julius Vilnonis (miesto karilionininkas)

KLAIPĖDA CARILLONNEURS

Kęstutis Kačinskas
Kęstutis Kačinskas

Stanislovas Žilevičius
Stanislovas Žilevičius


bell png
KARILIONAS (carillon) – specifinis atvirame lauke skambantis muzikos instrumentas, kurį sudaro chromatiškai suderintų varpų komplektas. Kariliono varpai tvirtinami prie eilėmis išdėstytų sijų. Varpais skambinama klavišų klaviatūra ir pedalais. Varpų skaičius svyruoja nuo 23 iki 80. Karilionai įrengiami specialiai tam pastatytuose bokštuose arba aukštuose istoriniuose pastatuose (pvz., bažnyčiose). Kariliono gimtinė - Olandija, Belgija ir Šiaurės Prancūzija. Pirmąjį karilioną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 metais Olandijoje. Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose yra virš 800 karilionų - daugiausia Olandijoje – virš 200. Lietuvoje yra 2 instrumentai - Kaune 35 varpų karilionas (iki 2006 metų) atlietas Belgijoje 1935 metais, Michiels jr. Tornau liejykloje. Kauno karilionas 1937 metais įrengtas gen.Vlado Nagevičiaus ir kompozitoriaus Juozo Tallat-Kelpšos rūpesčiu Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (architektūrinio ansamblio architektas V.Dubeneckis, 1936m.). Po renovacijos Kauno karilionas turi 49 varpus. Kitas, 48 varpų karilionas, lietas Vokietijoje, įrengtas Klaipėdoje, centrinio pašto bokšte. Pakeistas nauju 2006 metais. Senasis išmontuotas ir saugomas.

Viso pasaulio karilionierius vienija Pasaulinė kariljonų federacija (WCF) kurios nare yra ir Lietuvos asociacija "Karilionininkų gildija" (nariai Kęstutis Kačinskas, Giedrius Kuprevičius, Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevičius. Nuo pat gildijos įsikūrimo garbės nariu buvo Svendborgo (Danija) karilionininkas Hans Mollerup(*1935 V 24 - †2010 XII 23).

bell png2011metų rugsėjo 20 d. naujuoju LKG Garbės nariu išrinktas ilgametis Lenkijos karilionininkų draugijos prezidentas Grzegorz Szychlinski.

bell pngPKF (WCF) kasmet rengia kongresus, leidžia kompaktines plokšteles, žurnalus ir biuletenius. Svetainės adresas:
www.carillon.org

bell pngGroti karilionu mokoma specialiose mokyklose Belgijoje, Danijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, JAV ir vasaros kursų metu. Karilionu skambinama labai įvairi muzika – nuo paprastų liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo muzikos. Pastaruoju metu karilionas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – vienu metu groja ir simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai. Tokių koncertų buvo ir Lietuvoje. Visas repertuaras sudarytas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Kauno karilionu skambino (nereguliariai) Jonas Lechavičius, Juozas Tallat-Kelpša, Jonas Vaičaitis. Abejones apie Viktoro Kuprevičiaus koncertus iki 1956 metų išblaško kompozitoriaus archyve rasta 1948 metų nuotrauka:
V_Kuprevicius_1948
Taigi, galima teigti, kad jam šis instrumentas buvo žinomas ir anksčiau. Privačiuose pokalbiuose Maestro apie tai kalbėjo, nors viešai dėl pilnai suprantamų tuometinių aplinkybių šio fakto neminėjo. Reguliarūs Viktoro ir Giedriaus Kuprevičių koncertai Kauno karilionu prasidėjo 1956 metais. Vėliau karilionu skambino Raimundas Eimontas (12 metų) ir Julius Vilnonis (iki šiol).
VK
Viktoras Kuprevičius (1901-1992)

Šiuo metu kiekvieną savaitgalį Kauno karilionu skambina Julius Vilnonis (nuo 1983 metų), 2010 metais išrinktas asociacijos "Kariljonininkų gildija" prezidentu. Į emeritus įšėjęs Giedrius Kuprevičius yra kviestinis miesto karilionininkas. Kauniečiai karilionininkai koncertavo Lenkijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje.

Kauno karilionui kūrinių parašė Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Antanas Jasenka, Zita Bružaitė, Algirdas Klova, Giedrė Pauliukevičiūtė, Vladas Švedas, Dalia Kairaitytė, Vidmantas Bartulis, Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai, Julius Vilnonis, Kęstutis Kačinskas, Tatjana Voronina (Peterburgas), Marta Jirackova (Čekija )ir kt. Išleisti LP ir CD su Kauno kariliono įrašais.

Karilionai dažniausiai būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti gyvam muzikantui, bet pasitaiko ir papildomos įrangos – specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoleliai. Sukantis būgnui jie kabina varpų svertus ir kariljonas skambina automatiškai. Šiuo metu įrengiant naujus karilionus arba juos renovuojant tokių įtaisų atsisakoma ir jie būna dažniausiai tuomet, kai prie instrumento nėra klaviatūros.





Montuojamas Šakių karilionas


PLAČIAU ČIA

bell png

KONCERTAI KAUNO KARILIONU
kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 16:00
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje



SVARBI KAUNO MENININKŲ NAMŲ INFORMACIJA
susieta su Kauno kariliono koncertų organizavimu


bell png

KONCERTAI KLAIPĖDOS KARILIONU
klaipedos karilionas

Varpų muzikos koncertai naujuoju Klaipėdos karilionu vyksta Laikrodžių muziejaus sodelyje
kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį 12 val.

are held each Saturday and Sunday on 12:00 - 12:30 in the Clock Museum Garden (Liepų str. 12)
Contacts:

stasiukaz@gmail.com

Kaunas City Municipality
General Kaunas Carillon Sponsor - Kaunas City Municipality

bell png
LINKS

WCF
World Carillon Federation
GCNA
Guild of Carillonneurs in North America

PSC
Polish Carillon Society

NL
Nederlandse Klokkenspel Vereniging

Asociacija "KARILIONIERIŲ GILDIJA"
contact: info@carillon.lt
Asociacijos kodas 3001 30413. Asociacijos sąskaita
LT91 7300 0100 9095 5609 AB banke SwedBank

bell png


Website Counter
Tracking Counter
started 2012 01 17

Updated 2015 01 23 // Editor LKG

bell pngCARILLON is a stationary or transportable music instrument performed on in open air - manual (since the 13th c.), keyboard (mechanical, and since the 30s in the 20th c. electrical), automatic or percussive idiophone activated by the wind, and since the middle of the 20th c. – electronic. Keyboard carillon consists of a set of tuned bells and a system of levers (documented in 1512) arranged as two keyboards - one for hands, the other for feet (documented in 1602). The number of bells has grown from several (the 13th c.), some (beginning of the 16th c.) to 50–80 (the 20th c.). The range of a carillon has expanded from several tones to over 6 octaves. The lowest bell weights more than 10 t and is not less than 2 m in diameter, while the highest bell weights less than 10 kg and is less than 20 cm in diameter. Carillons are usually installed in specially erected towers or in tall historic buildings (such as churches, town halls, castles, universities). Carillon originated in the Netherlands, Belgium and Northern France, and soon spread in other countries of Western Europe and other continents. Numerous bells in the world (and in Lithuania), including carillons and chimes, were destroyed or silenced by the havoc of wars. Today there are about 250 carillons in Belgium and the Netherlands, 150 in the USA and Canada, 60 in France, about 40 in Denmark and Germany, totalling in 600 of the grandest and heaviest, most democratic and most expensive instruments around the world. The tradition of carillon music concerts is still alive today, there are carillon competitions and festivals, carillon foundries (the most known are in the Netherlands) are in function, there are bell and carillon history museums (Asten, Mechelen, Apolda), carillonneurs' associations and schools, the oldest and the most known of which is The Royal Carillon School of Mechelen (Belgium). It has been set up in 1922 by Jef Denyn. The present principal, Jo Haazen, is famous carillonneur.

bell pngThere are two carillons in Lithuania - one in Kaunas and one in Klaipeda. A propos, the set of 16 carillon type bells, cast in the 18th–20th century, was assembled and unsuccessfully tuned in the Vilnius Cathedral Bell Tower in 1967; some times Rimantas Gučas performed on it. Klaipeda carillon was cast according to Peter Schilling's design and put by the Schilling Bell Foundry experts (Apolda, Germany) in the tower of the main post office (built in 1893) in 1987. The instrument consists of 48 bells and a keyboard ranging in four octaves – c1, d1–c5. The biggest bell Kristupas weights 900 kg, the smallest – 15 kg. Total mass of the bells is 6800 kg, and with the construction-not less than 10 t. Klaipeda carillon is performed on by Kęstutis Kačinskas and Stanislovas Žilevičius. The bells of the Independent Lithuania, put in the (old) tower of the Kaunas Vytautas Magnum War Museum, rang for the first time in 1922. In 1919 the Lithuanian Seimas in the USA endorsed the lawyer Jonas Bagdžiūnas-Borden's proposal to cast Freedom Bell (financed by contributions of Atlanta Lithuanians) after the design of the USA Freedom Bell's (cast in Philadelphia in 1753).

bell pngThe Freedom Bell was brought to Kaunas on January 12th, 1922 and for the first time rang on February 16th. At the ceremony of the Bell's consecration the canon Juozas Tumas-Vaižgantas preached his famous Tower sermon – the 86-line ode. The Bell of an artistic and historical value (545 kg) was adorned with the Lithuanian State Emblem Vytis, donation inscription – Lithuanian Seimas in America for Lithuania / June 8- 11, 1919 and an epigraph by Lithuanian diplomat in the USA Bronius Kazys Balutis (1880-1967):

Oh, ring through the ages
For children of Lithuania
The one who does not protect the Freedom
Is not worth to live in it.

According to the Peace Treaty, signed on August 12, 1920, the Soviet Russia returned some bells that were taken from Lithuania during the WWI. The largest bell (3334 kg), began striking hours of Rochlitz mechanical clock, set in the tower of the Kaunas War Museum, in February of 1922.On February 21, 1922 the musicians Aleksandras Kacanauskas, Juozas Tallat Kelpša, Viktoras Žadeika, Juozas Žilevicius and Cnaniewicz, the director of the War Museum, General Lieutenant Vladas Nagius-Nagevicius and the museum's preserver, Major Petras Šeštakauskas decided to install the set of bells in the tower of the War Museum. Ohlson, the director of the bell foundry in Lübeck, selected nine bells from the ones returned from Russia and A.Kačanauskas tuned them.

bell pngIn October 1922 small automatic carillon kept ringing three times daily the melodies from both the Lithuanian anthem – National Song by Vincas Kudirka – and a church chant "Maria, Maria" by Česlovas Sasnauskas.In 1933 a modern carillon was ordered in Mechelen (Belgium) bell foundry Marcel Michiels to be put in the War Museum's tower, being erected in the garden, (architects of the ensemble Vladimiras Dubeneckis, Kazys Krikščiukaitis and Karolis Reisonas, 1931-1936). In spring of 1935 the carillon reached harbour of Klaipeda. But due to the tempering problems and other difficulties the instrument was installed in the Museum tower only in 1937. Kaunas carillon consists of 35 bells (the largest is 980 kg, the smallest – 30 kg, with the construction it weights 20 t), hand and feet keyboards and an automatic ringing shaft. On February 15, 1937 in a special deed the bells of the carillon were named after battle names, and several bells were given separate names (Vilnius, Gediminenas, Uhlan Birutenas). On September 8 of the same year, on occasion of the 20th anniversary of the formation of the first Lithuanian battalion, the commission of the Vytautas Magnum War Museum Collegium-Colonel Juozas Šarauskas (chairman), musician Emerikas Gailevičius, writers Liudas Gira and Kazys Inčiura, Colonel Lieutenant Balys Sližys, Major Petras Šeštakauskas, Captain Simas Stanaitis – has named all bells of the carillon. . Up to the Soviet occupation, Stasys Šimkus "Lithuanians We Are Bom" and Česlovas Sasnauskas "Maria, Maria" accompanied each raising and lowering of the Lithuanian state flag in front of the War Museum. On August 1, 1940, after the Lithuanian national flag was solemnly lowered for the last time, the Freedom Bell and carillon's Battle Bells became silent as well.

bell pngThey rang again only in 1956, after Viktoras and Giedrius Kuprevicius restored them and started regular performances.The Freedom Bell, however, remained silent. It resounded again after almost fifty years of oppressive soviet occupation on February 16th, 1989, when the Lithuanian national flag was again raised above the tower. Performers on the carillon included Jonas Lechavicius, Juozas Tallat Kelpša, Viktoras Kuprevičius and Jonas Vaičaitis (John Vaich) started giving carillon performances before the WWII. Alone and together with his son, composer Giedrius Kuprevicius , he has performed over 10 000 carillon concerts and has arranged over 400 works for the instrument. 12 years played Raimundas Eimontas. Since 1983 (until now) carillonneur Julius Vilnonis has also performed on the instrument. Carillon repertoire (applies to Kaunas carillon as well) consists of diverse music, specially composed for it as well as arrangements ranging from various folk melodies to classical works, contemporary to jazz compositions. It could be used as a solo instrument or in joined performances with various ensembles, symphony orchestra, choir and soloists. Since 1992, the Kaunas Jazz festival has included carillon performances of jazz and original compositions, includes Maurice Ravel-Giedrius Kuprevicius Blues-Bolero, which features the foremost Lithuanian jazz saxophonist Petras Vyšniauskas (*1957). Renovation - 2006: Royal Eijsbauts (Asten, Netherlands) and Virmalda (Kaunas, Lithuania).

bell pngNow Kaunas carillon has 49 bells, c, d, e---d4 (transp. in fis). Composers of original works for carillon include Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Antanas Jasenka, Zita Bružaitė, Algirdas Klova, Giedrė Pauliukevičiūtė, Vladas Švedas, Dalia Kairaitytė, Vidmantas Bartulis, Viktoras ir Giedrius Kuprevičiai, Julius Vilnonis, Raimundas Eimontas, Kęstutis Kačinskas, Tatjana Voronina, Marta Irachkova. Since 1974, the World Federation of Carillonneurs unites the carillonneurs of the world.

bell pngSince 1993, Lithuanian association „Carillonneurs guild” members are Giedrius Kuprevicius (president), Kestutis Kačinskas, Julius Vilnonis, Stanislovas Žilevicius, and an honorary members

Hans Mollerup
Hans Mollerup (Denmark,*1935 05 24 - † 2010 12 23) and

Grzegorz Szychlinski
Grzegorz Szychlinski
(Poland)